Kokios Linux distribucijos tau, naujokui, reikia?

Jei taip labai trumpai – greičiausiai tai jokios. Kodėl? Nes tikėtina, kad naudojiesi operacine sistema, kurią gavai kartu su kompiuteriu, ir daugiau mažiau viskas ten tenkina. Prie kliurkų pripratai, kartais paburnoji ant Microsoft ar Apple (nors ant šitų tai negalima – eretikais išvadins, nuo religijos atskirs), bet naudoji ir daug vargo nematai.

Na, bet jei jau nutarei, kad gyvent nebeįdomu, ir reikia išbandyt Linux, tai čia ir prasideda pirmas galvos skausmas – kokią distribuciją rinktis? Jų ten keli šimtai! Ir tai tik tos, kurios dar aktyviai palaikomos…

Yra keletas pagrindinių kriterijų, pagal ką galima rinktis distribuciją. Pirmas, ir pagrindinis – ką ruošiesi daryti? Nori tiesiog pasižiūrėt, kaip ten viskas atrodo, naudoti kasdien, ar nori išmokti apie Linux nuodugniau? Nori žaisti žaidimus, paleisti web serverį, arba namų multimedijos sistemą Raspberry Pi kompiuteriuke? Viskam galima rasti distribuciją, kuri geriausiai atlieka pasirinktą uždavinį.

Kitas, pakankamai svarbus – programinės įrangos prieinamumas. Skirtingos Linux distribucijų šeimos naudoja skirtingus package manager’ius (grubiai, tai būdas, kur programos saugomos, ir kaip instaliuojamos). Paskutiniu metu dalykus šiek tiek suvienodint bando Snap ir Flatpak, kurie programas instaliuoja vartotojo lygmenyje, bet vis tiek didžioji programinės įrangos dalis ateina iš repozitorijų, todėl verta rinktis, kas tau labiausiai tinka.

Susiaurinkim poreikių ratą ir sakykim, esi pažengęs kompiuterio vartotojas, gerai gaudaisi Windows’uose ar MacOS, bet nori aštresnių pojūčių, ir naudoti kokį nors Linux’ą kasdienėms užduotims: interneto naršymui, dokumentų rengimui, žaidimams. Gal kartais ir šiek tiek labiau specifinėms užduotims: vaizdo ir garso apdorojimui, programavimui.

Tai pirmiausia reikia eliminuot, ko tau NEreikia.

Gentoo ir visų susijusių. Tikrai nenorėtum visko kompiliuotis pats. Gal kada nors vėliau, kai nutarsi, kad gyvenimas per lengvas, ir nori iš kompiuterio išspaust viską, ką galima.

OpenSUSE – palyginus nedaug vartotojų, todėl prireikus pagalbos gali kilt problemų. Ir šiaip – labiau didelių organizacijų infrastruktūrai tinkamas dalykas.

Kali Linux. Nors šitą distribuciją ir naudoja hakeriai, bet ji skirta „laužymui“, ir geriau užkraut „live“ režimu (neinstaliuojant į kompiuterį). Gal kada nors gal parašysiu, kodėl nereikėtų laikyt Kali instaliuotos kompiuteryje. Bet kol kas gali pasigooglint „why Kali is bad as a daily driver“.

Debian. Nors tai ir stabilus dalykas, bet turėti atnaujintą programinę įrangą kažkaip maloniau.

CentOS ir tai, kas dabar ją bando pakeist (pvz Rocky Linux) yra labiau skirta serveriams. Gerai, jei nori tapt Linux serverių administratorium. Yra kitų RedHat šeimos distribucijų, kurias galima naudoti namuose.

Arch. Jei tik pradedi naudoti Linux, tai dar ne. Nebent nori su pasididžiavimu rašyt „I use Arch BTW“. Bet jos pagrindu yra neblogų, apie jas greitai.

Steam OS. Bent jau tai, kas buvo daroma iki 3.0 versijos (kuri šio teksto rašymo metu dar neišleista).

Tai kas dabar lieka?

Ubuntu ir šeima. Po šituo papuola ir Mint, ir Pop!_OS, ir elementary OS, ir dar gyvas velnias distribucijų. Pagrindinis pliusas – jei jau kažkas daro programą Linux’ui, tai labai tikėtina, kad bus galima instaliuot Ubuntu versiją (iš repozitorijų, ar parsisiunčiant DEB failą). Taip pat su Ubuntu yra taip, kad daugelis paima ją kaip pagrindą, ir padaro geriau(pvz išjungia snap palaikymą). Kiekviena distribucija su savo potėpiais. Pagrindiniai skirtumai tai darbalaukio aplinka (desktop environment – DE) ir instaliuotos programos. Yra ir subtilesnių.

Pavyzdžiui…

Pop!_OS naujausioje versijoje naudojamas pakankamai naujas Linux branduolys (5.15, ko nedaro pati Ubuntu), taip pat geriau optimizuoti Nvidia vaizdo plokščių draiveriai. Taip pat išjungtas snap palaikymas, ir vietoje to naudojama flatpak (kas yra šiek tiek geriau).

Linux Mint naudoja paprastesnes aplinkas, todėl ryja mažiau resursų.

KDE Neon – visada gausi naujausią (kartais ir su klaidom) KDE versiją.

elementary OS – turi savo unikalią aplinką(pantheon), kuri savo estetika primena MacOS. Tačiau taip pat turi ir politiką, kokios programos gali būti jų „programėlių parduotuvėj“ – jos turi būti paisyti OS dizaino. Todėl toje „app store“ tu programų yra… mažiau nei 100. Žinoma, niekas nekliudo parsisiųst deb failus, ar instaliuot per komandinę eilutę, bet tada kūrėjai neatsako už išvaizdos suderinamumą.

Deepin – graži distribucija, kurią kuria kiniečiai. Kas pastaruoju metu vyksta su ta šalim, ir aplinkui, tai kad ten koks nors spyware’as gyvena tikimybė visai nemaža.

Zorin OS – dažnai rekomenduojama tiems, kas migruoja nuo Windows (ar MacOS) prie Linux ir nenori didelio vizualinio. Nemokama versija turi mažiau galimybių, bet mokama kainuoja nedaug, ir leidžia pasidaryti savo darbastalį labai panašų į Windows (tiek 10, tiek 11) ar MacOS.

Na, ir dar daugelis kitų, kurių net neapsimoka minėt.

Fedora. Čia yra RedHat projektas, skirtas namų kompiuteriams. Čia pateikiamos naujausios programų versijoms. Panašiai, kaip su Ubuntu/Debian, jei ieškai progamos, tikėtina, kad bus galima parsisiųsti RPM failą. Bet tai pasitaiko kiek rečiau, nei su DEB failais.

Nors keletu pastraipų anksčiau rašiau, kad Arch Linux nėra tai, nuo ko norėtum pradėt pažintį su Linux, tai nėra taip jau vienareikšmiška. Pagrindiniai Arch minusai – OS naudojamame paketų manageryje programų nėra tiek daug, kaip Ubuntu/Debian ar net Fedora. Pliusai – kadangi nebūna priinstaliuota visokių nereikalingų dalykų, sistema sukasi pakankamai greitai. Tačiau tam reikia neblogai suprast, kaip Linux veikia. Tačiau yra keletas distribucijų, kuriamų šios pagrindu su vartotojui draugiškais instaliavimo vedliais. Ir jos yra visai neblogos. Beje – Arch Wiki yra žymiai geresnė už visų kitų kartu sudėjus.

Manjaro – viena populiariausių Arch šeimos distribucijų. Sudėjau KDE versiją į seną laptopą – sukasi neblogiau, nei Pop!_OS naujame. Valve, kol dar neišleido naujos Steam OS versijos (kuri bus Arch pagrindu), rekomenduoja naudoti šitą distribuciją. Bet tuo pačiu Manjaro gauna kritikos, kad ji laiko savo repozitorijas, kurios skiriasi nuo pliko Arch, tai nemažai bugų išlenda.

EndeavourOS – labai artima grynam Arch, tik turi diegimo vedlį. Pastaruoju metu populiarėja.

Garuda Linux – vizualiai labai imponuojanti distribucija. Ypač Dragonized versija. Net nepasakytum, kad ten KDE 😀 Netgi turi žaidimams optimizuotą leidimą.

Tai štai… Padėjau? Greičiausiai tai ne. Bandau susumuoti…

Nori to, ką naudoja daugelis, kur mažiau problemų, o jei atsiranda, tai didžiausia tikimybė rasti sprendimą internete? Imi kažką iš Ubuntu šeimynos. Ranka dar pripratus prie Windows – Zorin OS arba Mint, prie MacOS – elementary, norisi kitokios patirties – Pop!_OS(šitą naudoju aš pats). Na, iš bėdos patį Ubuntu gali imt…

Nori naujausios programinės įrangos, ir žinot, kad už distribucijos vystymą atsakinga didelė sėkminga kompanija? Fedora.

Nori geriau išnaudot kompiuterio resursus, su polinkiu aiškintis, kaip dalykai veikia? Imi Arch šeimą: Manjaro(beveik viskas gatava, ko reikia), Endeavour (kiek daugiau gali tekti pasiknisti) arba Garuda (gražu pažiūrėt).

Tikėtina, kad pirma pasitaikiusi distribucija neatitiks lūkesčių iki galo. Tada galėsi ieškot toliau. Bet pradėt nuo kažko reikia…

1 komentaras

  1. Aš ir dabar skaitau hacker news kad linuxai realiai nebereikalingi naujam vartotojui, pats bandžiau ne kartą pereiti, bet niekada viso piratavimo stacko nepavyko perkelti pilnai. Kas patiko tai kažkada per
    https://tails.boum.org užsisakyti narkotikų ir juos per 4-5 dienas gauti į pašto dėžutę 🙂 lol tada net negalvojau kad prisidedu prie btc revoliucijos. Dabar pats leidžiu du raspberri pi po stalu, bet jie atlieka paprastas funkcijas – vienam vienas mano psl, kitam pi hole. Realiai visiems reiktų daugiau mažiau pačiupinėti linux kad labiau pamilti komandinę eilutę kuri ir per win gali daryti stebūklus.

Įrašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.