Blog de la Kroitus

Apie komiksus ir šiaip bet ką

Kaip ten dėl Linux ir virusų?

Ir vėl kažkurią dieną kilo diskusija su kolegomis apie Linux saugumą. Kaip ir visada – aš su vienu kolega buvau vienoje barikadų pusėje, o likę – kitoje(ten, kur windows – tobuliausia OS pasaulyje).

Kalba pasisuko apie virusus. Kodėl Linux ir MACOS X jų nėra. Na, jei ir yra, tai jie nelabai kenksmingi. Niekaip neįtikinom, kad šiose sistemose virusus tiesiog sunkiau parašyt. Žmonės įsitikinę, kad unix šeimos sistemoms virusų nerašo dėl dviejų priežasčių:

1. Jos nepopuliarios, todėl neverta prasidėt. Na taip – Linux namų kompiuteriuose tikrai prie autsaiderių, bet MACOS X… Apie 10% užima. Gal atrodo ir nedaug, bet tai vistiek didžiulis kiekis.

2. Tai yra Open Source’as – bendruomenė jį tobulina. Todėl tie, kas rašo virusus tiesiog yra nesuinteresuoti gadint tai, ką žmonės kuria. Na ką aš žinau… Manau tie, kas rašo virusus, kenkt nori bet kam. O be to – čia vėlgi atkrenta Apple produktas. Nors ir teigiama, kad MACOS X paremta FreeBSD, bet tai buvo kažkada atskilusi šaka. Dabar abejoju, ši OS nors kiek atvira.

Taigi, gerbiamieji linuksoidai, pasakykit – kokios realios priežastys to, kad Linux taip nekenčia nuo virusų.

Reziztencinė Linux kova

Manau, ne aš vienas pastebėjau, kad kova „atviras kodas vs uždaras kodas“ dar kitaip vadinama „linux vs windows“ – visada pakankamai arši. Neretai kokio populiaresnio straipsnio komentaruose užverda tokios kovos, kad rodosi, jog realiame gyvenime tokie žmonės vieni kitiems be skrupulų gerkles perpjautų.

Kažkodėl atėjo mintis, kad jei programinę įrangą (konkrečiau – OS) ir jos vartotojus sulygint su valstybe, tai gautume štai tokį vaizdelį…

Turime autoritarinę valstybę, kur absoliučią daugumą valdžioje turi Microsoft ir jo šalininkai. Yra nedidelė, bet pakankamai žmonių mėgstama Apple opozicija, kuri nors ir teigia, kad kad tie, kas valdžioje – blogis, bet patys realiai siekia tų pačių tikslų, tik pasinaudodami gal kiek kitokiomis priemonėmis.

Visuomenė labai patenkinta savo valdžios sprendimais ir veiksmais. Kartais pozicija ir opozicija meta vieni kitiems kaltinimus dėl vieno ar kito dalyko – kad atrodytų, jog kažkas vyksta, o ir žmonės tokiu atveju labiau patenkinti.

Bet pogrindyje iš kažkur vis atsiranda atviro kodo idėjos. Žmonės, nepatenkinti esama situacija, kalba, kad valdžia bukina žmones, ir prieš tai reikia kovot. O jie žino, kaip. Kai kurie ne tik kalba, bet ir veikia. Vieni savo mintis skleidžia draugų ir pažįstamų tarpe, kiti, drąsesni, mėgina kilt į viešumą. Tik neretai jie veikia nesusiderinę vieni su kitais (Linux, BSD stovyklos).

Valdžia į juos nekreipia dėmesio pareikšdama, kad čia kažkokie silpnapročiai, ir į juos dėmesio kreipt neverta. Visuomenė, kaip visada, tam pritaria, ir arba nekreipia dėmesio, arba sutiktam atviram kodui spjauna į veidą, o jei sugeba, tai ir primuša.

Tačiau iš lėto tas pogrindinis judėjimas auga. Bendruomenių vadovai, valdininkai į kuriuos kreipiasi žmonės, tampa atviro kodo gerbėjais. O visuomenė to net neįtaria. Pamažu kai kurie dideli verslininkai priima tas naujas idėjas ir kartais net tai pripažįsta. Netgi opozicijoje atsiranda tokių disidentų. Tačiau jiems greit sumokama, ir tos idėjos pateikiamos kaip dar vienas nuostabus sprendimas, „neturintis nieko bendro“ su atviru kodu.

Itin paplinta Linux partija. Jie nuolat bando pakliūt į valdžią, tačiau susiduria su jau ten esančių propagandos mašina, ir visuomenė juos nuolat atmeta. Bet jie atkaklūs, ir po truputį atsiranda pripažinimas. Nes atviras kodas skverbiasi ir į valdančiųjų galvas. Labiausiai sekasi Firefox grupuotei. Jie tvirtina, kad atviras kodas gali būt suderinamas ir su Microsoft. Todėl valdantieji pasako, kad „taip – atviras kodas gerai, bet kol tai po mūsų sparneliu“.

Ir štai vieną dieną visų garbinama Google bažnyčia pareiškia, kad ir jie nori į valdžią. Ir kad to jie sieks susijungę su Linux partija…

Visuomenė pasimetusi. Nesinori prieštaraut valdžiai – gali blogai baigtis. Bet ir Bažnyčios žodis – šventas…

Nusimato perversmas, ar tik eilinis fiasko?

Windows Explorer alternatyva: KDE

Linuxistai žino, kas yra KDE. Tai viena „krūčiausių“ (pradžioje netgi šifravosi „Kool Desktop Enviroment“ ) grafinių aplinkų Linuxui. Žinoma, kitų nuomonės gali skirtis. Pats aš jos namie nanaudoju. Tiesiog nepatinka – negaliu pasakyt, kodėl. Būna juk, kai pradedi kažką naudot, ir tai elementariai nepatinka – nesijauti gerai. Gal dar įtakoja tai, kad KDE panašiausia į patį Windows Explorer? Bent jau tuo metu, kai mėginau, buvo. O be to – tada KDE mano kompe stabdė. Ir išvis – defaultinė Ubuntu aplinka – Gnome. O žinant, kad aš tinginys, tai…

Ir štai kažkada draugas užsiminė apie projektą KDE on Windows. Tuo metu jis pasikeikė dėl kažko, aš pasijuokiau. Pamėginau pats, nepatiko, numečiau į šalį. Savaime aišku, tokius dalykus išdarinėju darbe – ten, kur tenka sėdėt ant Windows ir kai nebūna jokio įkvėpimo dirbt 🙂

Neseniai kažkur Internete vėl užkliuvau už to pavadinimo „KDE on Windows“. Pažiūrėjau… O jau ir KDE 4.3.0 paportinta. Hm… Ai – bala nematė – pamėginsiu.

Parsisiunčiau installer’į (nedidelis – tik 2 MB). Paleidau. Keletas pagrindinių opcijų. Siūlymas pasirinkti tinkamiausią serverį, iš kur siųstis paketus. Nemažai jų ten, bet Lietuvos nėra 🙁 Pasirinkau kažkokį lenkišką ftp. Paspaudžiau „Next“, išmetė progreso dielogą, ant kurio kitą, rašė, kad siunčiamas paketų sąrašas, o galiausiai tas sąrašas buvo tuščias. Hm… Atgal. Kitas ftp – same shit. Nu blyn, galvoju. Pasirinkau http. O! Veikia! Pasirinkau keletą pagrindinių paketų (labiausiai norėjau išmėgint tik tai, kaip atrodo). Next. Pranešė, kad prie mano pasirinktų paketų dar parsisiųs ir keletas priklausomybių. Praėjo kažkiek laiko, ir viskas buvo parsiųsta ir įdiegta. Ir dar pasiūlymas pasileist sistemos nustatymus. Paleidžiu, pamaigau, nieko labai nekeičiu. Atėjo laikas pamėgint, kaip veikia.

Pirmas, ir pagrindinis dalykas, kurį norėjau pasižiūrėt – dolphin failų menedžeris. Pasileidau. Na, tikrai atrodo geriau nei Windows XP Explorer. Rodo katalogų ar failų turinį (preview). Galima pasirinkt, ką rodyt, ko ne. Pamėginau atidaryt paveiksliuką. Išmetė windows’inį „Open with…“ dialogą. WTF? Pasirinkau IrfanView. Išmetė klaidą, kad failas nerastas? Em… Bandau žiūrėt, kodėl… Ir randu! Kažkodėl failo adresas prasideda panašiai taip: „\C:\…“. Tas „\“ pradžioje ir gadina viską. Lakstau per nustatymus – nieko apie tai nerandu. Ech… Pasileidžiu installer’į, isidiegiu „graphics“ paketą. Atsiranda KDE numatyta paveikslėlių peržiūros programa. Dabar paveikslėliai pasileidžia tvarkingai.

Toliau žiūrinėju tą delfiną. Krinta į akis tai, kad katalogų adresai užrašyti Linux maniera – ne „C:\“ kai windows, bet „C:/“ (nepastabiems – „slash’as“ į kitą pusę). Taip pat iš karto nesupratau, kodėl užvedus pelę ant ikonos, atsiranda „+“, jei failas nepasirinktas, arba „-„, jei pasirinktas. Pasirodo, čia tam, kad galima būtų pasirinkt kelis failus vienu metu, nelaikant „Ctrl“. Gal ir nieko… Ikonų dydį galima laisvai keist arba lango apačioj esančio „scrollbar’o“ pagalba. Kas šiek tiek trikdo – ilgokai tenka palaukt, kol katalogas atsidaro ir parodo visus jame esančius failus.

O paskui ateina laikas vėl sėst dirbt… Reiks kada ištaikius momentą, pamėgint, kaip windozėje veikia AmaroK 🙂

P.S. Pasirodo, naujausiame KDE on Windows installer’yje nebėra AmaroK 🙁

Pagaudžiau įdėjų

Praeitą savaitę vyko renginys „audi(o)torija“, skirtas elektroninei muzikai. Keletą dienų ten kažkas vyko. Aš nedalyvavau dieniniuose renginiuose. Šiaip ar taip – negaliu tam paaukot beveik visos darbo savaitės. O be to – ir be manęs ten buvo norinčių pabūt 🙂 Tačiau nuėjau į porą atvirų paskaitų. Taip jau išėjo, kad abi paskaitos buvo skaitomos vieno žmogaus – Kim Cascone.

Pasirodo, šis žmogus – vienas elektroninės muzikos lyderių pasaulyje. Žinoma, ne mums įprasto bumčiko ar panašių variacijų, bet eksperimentinės ir ambient muzikos.

Viena paskaita buvo apie „field recording“. Iš pradžių nesupratau, apie ką galėjo būt kalbama tokioj temoj, bet paskui supratau – iš esmės tai yra natūralių garsų įrašinėjimas, o paskui atkūrimas. Pagalvojau, kad man reikėtų ne tik naudot iš kažkur paimtus natūralius garsus, bet ir pačiam nepakenktų jų įsirašyt ir daryt su tuo kažką. Vat, ką esu šitoj srity iki šiol padaręs (seni čia kūriniai)

[gplayer href=“http://kroitus.com/wp-content/uploads/2009/09/Kroitus-Jos-Rytas.mp3″]Kroitus – Jos Rytas [/gplayer]

Creative Commons License
KroitusJos Rytas yra apsaugotas Creative Commons Attribution-Share Alike 3.0 Unported Licenzija

[gplayer href=“http://kroitus.com/wp-content/uploads/2009/09/Kroitus-Lyja.mp3″]Kroitus – Lyja[/gplayer]

Creative Commons License
KroitusLyja yra apsaugotas Creative Commons Attribution-Share Alike 3.0 Unported Licenzija

Kita paskaita buvo apie „laptop music“. Kokia yra elektroninės muzikos kūrėjų situacija, kai žiūrovas nemato, kad atlikėjas kažką daro. Jau prieš tai skaičiau, kaip jis perėjo nuo OS X prie Ubuntu savo kūryboje, todėl čia man buvo ne tiek svarbu pati paskaita, kiek įsitikint tuo faktu. Ir man pavyko – paskaita buvo demonstruojama per ekraną, kuriame matėsi Ubuntu darbastalis. Kažkaip tuo metu nesugalvojau paklaust, ką jis naudoja daugiau, bet išgirdau tokius pavadinimus kaip Ardour bei JACK.

Taip pat sužinojau keletą faktų apie jo požiūrį į muziką ir kitus dalykus iš interviu, kuris buvo imamas radijui.

Pasirodo, jis irgi piratauja(jam nepatinka tik pats žodis), ir nemato tame kažko labai blogo. Jau seniai suprato, kad iš CD pinigų neuždirbs, todėl geriau rengs koncertus, paskaitas. O albumas – tiesiog kaip koks checkpoint’as, parodantis kad kažkas užbaigta. Taip pat jis atskyrė elektroninę eksperimentinę muziką nuo dabartinės populiariosios elektroninės muzikos. Tai, kas dabar skamba per radijas – „nėra ta tikroji elektroninė muzika“. Na, kiek žmonių, tiek nuomonių.

O man reikai kažkaip rimčiau susiimt ir padaryt rimtesnę Linux skirtų muzikos kūrimo programų apžvalgą 🙂

M$ marketingas

Manau jau ne vienas aš šią savaitę sužinojau, kaip Microsoft rengia apmokymus BestBuy (kažkas panašaus į mūsų Topo Centrą) darbuotojams, kuriuose paaiškina, kodėl Windows jų klientams yra geriau nei Linux. Praėję kursą darbuotojai gauna windozę tik už 10$. Pasiskaitinėjęs tuos straipsnius, pažiūrėjęs screenshot’us susidariau tokią nuomonę: šiaip tai M$ gali ir nemeluoja, bet pateikia faktus per savo prizmę.

Paveikslėlių nepateikinėsiu – jau visus ko gero jie užkniso. Tiesiog šiaip – aprašysiu pateiktus faktus. Read More

Jei OS būtų Oro linijos

Tekstas nėra originalus, tiesiog išverčiau rastą tekstą. Kadangi kažkur vėl prasidėjo karas „Win vs. Linux“, tai aš į tai reaguoju vėlgi – su humoru 🙂

Įsivaizduokime, kad operacinės sitemos tapo oro linijomis. Kaip tai atrodytų:

UNIX Airways
Kiekvienas į oro uostą atsineša po lėktuvo dalį. Visi pradeda bėgti, ir eigoje surinkinėti lėktuvą, nuolat diskutuodami, kokį lėktuvą jie konstruoja.

Air DOS Visi stumia lėktuvą, kol jis pakyla, tada visi sušoka į vidų ir sklendžia, kol atsitrenkia į žemę. Tada vėl stumia, sušoka, krenta, ir taip toliau…

Mac Airlines
Visas personalas atrodo vienodai. Kiekvieną kartą, kai norite ko nors paklausti, jum maloniai pasako, kad jums nereikia nieko žinoti, jūs nenorite nieko žinoti, viskas bus už jus padaryta, tad grįžkite į savo vietą.

Windows Air

Oro uosto terminalas gražus ir spalvotas, su draugišku ekipažu, lengvu bagažo tikrinimu ir įsėdimu. Pakylate gražiai ir lengvai, bet maždaug po 10 minučių ore lėktuvas sprogsta be jokio įspėjimo.

Windows NT Air

Lygiai tas pats kaip ir Windows Air, bet daugiau kainuoja, naudoja didesnius lėktuvus, ir kai sprogsta, susprogdina ir visus lėktuvus 60 km spinduliu.

Windows XP Air

Oro uostas pasirašęs kontraktą naudoti tik XP Air lėktuvus. Visi orlaiviai vienodi, ryškiai nudažyti ir tris kartus didesni, nei reikia. Visi ženklai dideli, ir rodo į tą pačią vietą. Kur eitum, atsiras naiškus tipas, kuris lieps sekti paskui jį. Jūsų bagažas ir drabužiai paimami, ir duodami XP Air drabužiai ir lagaminas, kurie tokie pat kaip ir kitų keleivių, nes tai numatyta bilieto kainoje. Kol nepasirašote kontrakto, lėktuvas nekyla. Lėktuvo pramogos žada rodyti vieną ir tą patį Mickey Mouse filmuką. Prieš gaudamas gėimo ar maisto, privalote paskambinti savo kelionių agentui. Skrydžio metu jus nuolat apieško. Jei einate į tualetą du ar daugiau kartų, iš jūsų pareikalauja pirkti naują bilietą. Nesvarbu, kur užsisakėte skrydį, jis vis vien baigsis sudužimu Kanadoje.

OSX Air:

Prieinate prie balto terminalo, kuriame matote tik moterį, sėdinčią kampe prie balto stalo. Prieinate pasiimti bilieto. Ji nusišypso ir pasako „Sveiki atvykę į OS X Air, leiskite jus nufotografuoti“, ir kamerą sienoje, kurios anksčiau nepastebėjote, jus nufotografuoja. „Ačiū, štai jūsų bilietas“ ir gaunate minimalistinį bielietą, ant kurio yra jūsų nuotrauka ir visa informacija apie jus. Atsidaro durys dešinėje, ir jūs įeinate pro jas. Patenkate į didelę baltą patalpą, su viena sėdima vieta viduryje. Atsisėdate, klausote muzikos, kol baigiasi skrydis. Taip ir nepamatote nė vieno kito keleivio. Nusileidžiate, išlipate ir pagalvojate „geras, buvo visai neblogai, bet jaučiu, kad kažko trūksta“.

Windows Vista Airlines:

Patenkate į gerai atrodantį terminalą, su didžiausiais lėktuvais, kokius tik esate matę. Kas 10 žingsnių pasirodo apsaugos darbuotojas ir klausia, ar tikrai norite eiti toliau link lėktuvo, ar gal apsigalvojote. Nežinodami, ar apsigalvojimas ką nors gero duos, vistiek einate toliau paklausti, kodėl lėktuvai tokie dideli. Kai apsauginiui atsakote, kad tikrai norite klausti, kelionių agentas atsako, kad lėktuvai didesni dėl to, kad keleiviai taip jaučiasi geriau, bet lėktuvai skrenda dvigubai lėčiau. Ir tai yra dar geriau.

Lėktuve kiekvienas keleivis asmeniškai paklausiamas, ar tikrai nori skristi. Po to įgulos kapitonas paklausia to paties bendrai, nes tokia firmos politika. Po tiek klausinėjimų, jums į veidą trenkia kažkoks neaiškus tipas, klausdamas „Ar tikrai nori, kad trenkčiau tau į veida? Leisti ar Atšaukti“ Instinktyviai atsakai „Leisti“.

Pakilus, pilotai supranta, kad nusileidimo važiuoklė nebuvo atnaujinta, kad galėtų dirbti su nauju lėktuvu. Todėl ji nuolat užstrigusi. Dėl to lėktuvas skrenda dar lėčiau, bet pilotai prie to pripratę, ir skrenda toliau, su viltimi, kad gamintojai greit atnaujins važiuoklę.

Atvykstate į tikslą gailėdamasis, kad nesinaudojot XP oro linijomis, vietoj šito naujo daikto. Geras draugas, išgirdęs visa tai, užsimena kad Linux Air daug geresnė alternatyva.

Linux Air

Nepatenkinti visų OS oro linijų darbuotojai nusprendė įkurti savo oro linijų kompaniją. Patys konstruoja lėktuvus, bilietų terminalus bei nusileidimo takus. Jie ima nedidelį mokestį už bilieto atspausdinimą, bet yra galimybė bilietą parsisiųsti ir atsispausdinti pačiam.

Įlipęs į lėktuvą, gaunate kėdę, keletą varžtų, atsuktuvą ir atspausdintą seat-HOWTO.html. Surinkta kėdė yra labai patogi. Lėktuvas pakyla ir atvyksta į vietą laiku be jokių problemų, o maistas lėktuve tiesiog nuostabus. Kai papasakoji kitų oro linijų klientams, kokį gerą skrydį turėjai, vienintelis jų atsakymas būna „KĄ tu turėjai padaryt sy kėde?“

Linux vs. Windows (part ?)

Per vakar ir šiandien perskaičiau 3 įrašus apie Linux ir Windows. Kai kas bando suprasti, kodėl Linux neišstumia Windows, kai kas tai užtikrintai teigia, o kai kas, to įtakotas, džiaugiasi, kodėl Linux yra gėris. Žinoma, visų tų įrašų komentarai pavirto eiliniu „Windows rules!“ prieš „Linux uber alles!“ karu. Na, gal ne tiek karu, kiek mūšiu. Tiksliau trimis mūšiais.

Pat kažkaip nesivėliau į tuos apsižodžiavimus, nes elementariai tingėjau barškint klaviatūrą. Ir perskaityt visko nedrįsau – taip galima nuotaiką susigadint tik 🙂 Bet savo galvoje tas mintis mėginau sudėliot.

Ir priėjau štai kokios išvados. Linux nepajėgia išstumti Windows dėl daugelio priežasčių (nevardinsiu – spauskit aukščiau esančias nuorodas). Bet ar tikrai to reikia? Linux visada buvo geek’ų OS, o Windows – visų, tinginčių gilintis ir kankintis. Žinoma, dabar jau nebereikia tiek kruštis su pingvinu, kiek prieš keletą metų, bet nesvarbu – įvaizdis toks ir liko. Tai vat – jei didžiojoje daugumoje namų kompiuterių atsirastų koks nors Ubuntu, tai prarastų savo žavesį. Negalėtų linuxoidai sakyt „windozė – sux, linux – awesome, bet jūs to nepatiriat, nes nebandėt“ Jei dauguma būtų išbandę ir naudotų, iškiltų panašios problemos kaip dabar kyla M$ produktui. Atsirastų virusai, trojanai, pradėtų lįst klaidos, jei įsigalėtų viena distribucija – kiltų kaltinimai monopoliu, ir t.t. ir pan. Žinoma, linux atsparesnis visokioms kenkėjiškoms programoms, nes ten ne taip paprasta prieit prie sistemos branduolio nepastebėtam. Bet jei naudot viena populiariausią OS, tai galima rast kažkokią skylę, ir tuo naudotis. Kai daugiau žmonių lenda, daugiau visko ir pamato 🙂 O kalbant apie klaidas – juk neretai jos būna ne tiek pačios programinės įrangos, kiek kreivų vartotojo rankų kaltė. Vėlgi – kuo daugiau kreivų rankų, tuo daugiau klaidų pranešimų, tuo daugiau nepatenkintų šūksnių…

Taigi – gal geriau tegu Windows ir lieka populiariausia OS namų kompiuteriuose. Tegu ir toliau paprasti vartotojai keikiasi „virusai užpuolė, klaidas mėto“, o linuxistai jiems ir toliau atsako „naudok Linux – nei klaidų, nei virusų“. Ir toliau tegu windows vartotojai džiaugiasi: „kokia patogi ir graži ta standartinė išvaizda – kam ją keist?“, o linuxoidai jiems atšauna: „užtat aš galiu lengvai padaryt taip, kad tavo „aero“ visiškai nublanks prieš mano „compiz“ efektus“. Windows programuotojai toliau tegu teigia, kad „mes programuojam populiariausiai OS, o ne kažkokiai nedadarytai nesąmonei“, o atviro kodo šalininkai liūdnai: „bet juk dėl jūsų tingumo padaryt multiplatforminį daiktą, ta OS ir populiariausia…“ Ir toliau tegu geimeriai aiškina, kad žaidimai tik ant windows eina, o geek’ai jiems atgal: „žaist? su PC? o_O“ Na, pagalvojus – kam žaist labai kietus žaidimus su PC, jei tam yra krūvos puikių konsolių?

Išvada. Linux niekaip neišstumia Windows, ir kažin, ar tai pavyks. Bet, tiesą sakant, ar tikrai to reikia?

Kai kas dar galvoja ir taip

Vieną dieną darbe užėjo kalba apie tai, kad mūsų kuriamą programą būtų neblogai paleist ir Linux sistemoje. Su kai kuriais kolegom jau seniai apie tai galvojam – kol kas nepavyko 🙁

Tačiau šįkart buvo ir valdžia. Ir štai, kokius išgirdau argumentus, kodėl daryt kažką linux’ui – nesąmonė:

1. Kai ten tipo atviras kodas – visi daro ką nori, tai ir pridaro nesąmonių.

2. Sako „nemokama, nemokama“, bet išaiškėja, kad reikia mokėt.

3. Microsoft, jei ras klaidą, tai ją ir pataisys, o čia – niekas netaisys nieko.

4. Mes darom tai sistemai, kurios vartotojų yra daugiausia.

Norėčiau šiuos teiginius pakomentuot. Taigi…

1. Atviras kodas – nereiškia, kad kiekvienas daro, ką nori. Pirmiausia – daro tik tie, kas supranta ir sugeba ten knistis. O antra – rimtesni AK projektai juk dažniausiai vystomi kokios nors vienos kompanijos ar, blogiausiu atveju, žmogaus. Taigi – jei esi kietas programuotojas ir kažką sugebėjai pasikeist linuxe sau, tai dar nereiškia, kad ir visi kiti vartotojai gaus tą tavo naudojamą versiją. Reikia, kad distribucijos leidėjai tartų baigiamąjį žodį. Ir taip ne vien apie Linux kalbant. Žinoma, jei projektas pamirštas, tai keisk nekeitęs – geriausiu atveju turėsi pas save, arba paplatinsi kitiems.

2. Mokėt reikia ne už patį linux, o už diegimą, aptarnavimą – paslaugas. Susidūrę su problema, adminai nori kuo greičiau ją spręst, todėl kreipiasi į specialistus, nes internete ieškot – gaištamas brangus laikas. Manau, tai visai natūralu – daugelyje komercinių firmų irgi taip elgiamasi – imami pinigai už konsultacijas, kaip naudotis programa. Man rodos, ir pats microsoft ima mokestį už konsultacijas.

3. Aha – microsoft ištaisys kritinę klaidą po kokio pusmečio. Bent jau taip rodo keletas paskutinio meto įvykių – klaida jau seniausiai puikuojasi visur, o pataisymo jai vis dar nėra. Atviro kodo projektuose klaidos greičiau randamos ir ištaisomos – viską stebi daugiau akių. Pataisymai ateina per keletą savaičių ar net greičiau.

4. Čia jau tenka sutikt – pataikaujam klientams. Tačiau… Jau yra klientų, kurie teiraujasi „ar jūsų programa veikia ant linux?“ Peršasi išvada, kad atsiranda tokių, kurie nori mažint išlaidas – nebepirkt windows ar office. Ir gali būt, kad jų daugės. O jei tokiu atveju nebus galima pasiūlyt alternatyvos, bus prarandami klientai. Taigi – reikia kurt sistemas, kurios arba veikia ant keleto platformų, arba išvis – nepriklauso nuo OS. Bet… Ne man spręst visos firmos veiklos kryptį.

P.S. Aš nesu atviro kodo fanatikas – aš tik gerbėjas. Man tiesiog patinka pati idėja. Kam įsigyti kažką nelegaliai, kai galima gaut legalų gera produktą nemokamai ir nieko neskriaudžiant?

Diena be atviro kodo

Kartais tenka susidurt su žmonėmis, kalbančiais, kad „Atviras kodas – nesąmonė, jokios naudos iš jo“ ir panašiai. Būna netgi tokių, kurie aiškina, kad galėtų ir nebūt jo. Ačiū Dievui, neteko su tokiais susitikt, bet teko skaityt. Todėl ir nutariau pagalvot, kas nutiktų, jei visos atviro kodo programos staiga dingtų.

Pirmiausia, tai neužsikrautų mano kompiuteris. Tiksliau mano Ubuntu neužsikrautų – tiesiog jo nebūtų. Na tiek to – dar yra atsarginis variantas – Windows, kurie pas mane sėdi pabandymui. Tai pat neužsikrautų kompiuteriai tų žmonių, kurie didžiuojasi turėdami Mac’us. Nors jie ir neigia, kad pas juos atviras kodas, bet ten juk FreeBSD branduolys. O pastaroji OS tai tikrai atviro kodo. Lieka tik tie, kas turi Windows.

Ką dažniausiai žmonės veikia įsijungę kompiuterį? Lenda į Internetą. Tai daryti tektų tik su IE. Na, dar Opera pagelbėtų, kas ją turi. Jokio Firefox’o, Safari ar Google Chrome’o nebūtų – šios naršyklės jei ne patys yra atviro kodo, tai sukurti naudojant atviro kodo variklius.

Taigi – paleidus IE reikia rinkt adresą, kur norima nueit. Kadangi dauguma DNS serverių sukasi ant atviro kodo, tai gali būti, kad tiesiog adresą renkant, nieko gero nepavyks išpešti. Na, bet tarkim, kad DNS veikia, arba pavyko atsimint kokį nors IP adresą. Bandom lįst į Google kažko paieškot. Neveikia – jis ant Linux sukasi. Yahoo? FreeBSD irgi neveikia. Lieka Bing. Na tvarkoj. Ieškom ko nors. Jei paieškos rezultatai ir duotų ką naudingo, didelė tikimybė, kad tos nuorodos neveiks. Daugelis puslapių serverių juk taip pat sukasi ant Linux arba FreeBSD. Tarp kitko – ir dauguma puslapių parašyti PHP ir naudoja Apache. Gal ir pavyktų surast kokį veikiantį serverį su uždaro kodo serveriu. Bet socialiniai tinklapiai, forumai, blogai greičiausiai būtų… Gal tiksliau jų nebūtų. Praktiškai visai išnyktų tai, kas vadinama Web 2.0.

Ką tada veikt? Skambint draugams ir siūlyt susitikt, alaus išgert? Gerai, jei telefonas ne su Symbian OS. Nes ta sistema irgi atviro kodo…

Taigi – netekus atviro kodo, netektume tokių dalykų kaip:

Linux, FreeBSD – serveriai;

Apache – interneto puslapiai;

SSH – saugumo sertifikatai;

Python, Ruby, PHP, Perl – programavimo kalbos;

Firefox, Chrome – interneto naršyklės;

Google, Yahoo, Wikipedia – didžiausi interneto žinių šaltiniai.

Ir dar daug daug ko, ko aš net nežinau…

O dar kiek atviro kodo dalykų, kuris nėra programinė įranga.

Taip kad, sakydami, kad „Atviras kodas – nesąmonė“, pagalvokit, ar tikrai jau tokia didelė nesąmonė.

P.S. Idėja nebuvo labai originali – tiesiog užkliuvau už šio straipsniuko.

Muzikos kūrimas Ubuntu

Daugelis iki šiol kalba, kad su Linux neįmanoma kurti muzikos ar redaguoti video failų. Dėl video – nesu 100% garantuotas, bet vat kad muziką kurt galima, tai faktas.

Turiu aš tokią programą LMMS, kuri yra Lietuvoje pakankamai populiarios programos FL Studio atviro kodo analogas. Gaila, žinoma, kad dar tik 0.4.4 versija išleista, taigi – dar yra bug’ų. Bet kažką sukurt pilnai užtenka. Juo labiau – juk nebūtina su LMMS sukurt visą kūrinį. Tiesiog pasidaryt semplus, o paskui į pagalbą galima pasitelkt jau sunkesnę artileriją – Ardour. Pastaroji neturi MIDI palaikymo (tikiuosi, kol kas), todėl tai šiek tiek stabdo kurybinį prodesą.

Tai štai – pagaliau prisėdau šiek tiek, ir gavau tokį rezultatą.

Ne super, bet čia tik beta versija. Garsams naudojau zynaddsubfx garsų sintezatorių. O semplus apdirbau keletu LADSPA plugin’ų.

Ir dar – savo kūrybą apsaugau CreativeCommons licencija, pagal kurią šį kūrinį galima ir transliuot, ir redaguot. Nes kaip jau minėjau – esu atviro kodo šalininkas visur.

Creative Commons License
Cosmic 1 is licensed under a Creative Commons Attribution 3.0 Unported License.

Puslapiai:1234